Baimė Taro kortoms

Kartais net pati mintis traukti kortą kelia nerimą

Taro kortos yra ne likimo plaktukas, o tylus sielos veidrodis, atspindintis mūsų vidinę tiesą. Vis dėlto daugelis iš mūsų bent kartą yra sulaikę kvėpavimą prieš traukdami kortą: „O kas, jei ji atskleis tai, ko bijau išgirsti?“

Taro ne visada nuramina, bet visada suartina su tuo, kas tikra. Šiame tekste pateiksiu kelis būdus, kaip švelniai įžengti į simbolių erdvę net tada, kai siela virpa nuo nežinomybės.

Kodėl bijome traukti kortą?

Baimė atsiversti Taro kortas dažniausiai gimsta ne iš pačių simbolių, o iš santykio su nežinomybe. Tai ne tiek baimė išgirsti atsakymą, kiek baimė, kad jis gali patvirtinti tai, kas jau ilgą laiką buvo tyliai nujaučiama.

Kortos dažnai neatneša visiškai naujos žinios, bet išryškina tai, kas jau slypi po paviršiumi, kaip abejonės, vidiniai konfliktai ar vidinis balsas, kviečiantį keistis. Jos tampa lyg žibintu, apšviečiančiu tai, ką buvome linkę paslėpti giliai savyje.

Giliausiame lygmenyje ši baimė yra ne apie kortas, o apie susidūrimą su savo šešėliu (ta vidine dalimi, kuri buvo atmesta, slopinta ar ilgą laiką ignoruota). Taro kortos tuomet tampa ne grėsme, o veidrodžiu: jos atspindi ne kažką išorinio, bet tai, kas tyliai žvelgė į mus iš vidaus, laukiant, kol pagaliau išdrįsime susitikti.

Ar turim galią išsivaduoti iš baimės Taro kortoms?

Taip, ir ta galia slypi ne išorėje, o mūsų viduje. Tikroji vidinė galia pradeda rastis tada, kai atsiranda drąsa pažvelgti į tai, ko bijome. Taro kortos pačios savaime nėra grėsmė: jos neteisia, negąsdina ir nepranašauja likimo, kurio negalime pakeisti. Jos tik atspindi tai, kas jau gyvena mumyse.

Baimė, kylanti traukiant Taro kortas, dažniausiai yra susijusi su mūsų pasipriešinimu pažvelgti į savo vidinę tiesą. Net korta, kuri iš pradžių atrodo negatyvi ar sunki, iš tikrųjų kviečia mus leistis į gilų vidinį kelią: susitikti su savo šešėliais, priimti savo šviesą ir augti per tai, kas atsiskleidžia. Šią idėją puikiai atspindi Angeles Arrien žodžiai, kuri apibūdina Taro kaip simbolinį žemėlapį, vedantį į sąmonės gelmes ir padedantį ugdyti vidinę išmintį bei savęs pažinimą:

„Taro yra vizualinis kelias, suteikiantis galimybę ugdyti vidinę išmintį ir savęs pažinimą.“ – Angeles Arrien

(en: „The Tarot is a visual pathway that provides an opportunity to develop inner wisdom and self-knowledge.“)

Baimė gali tapti naujų atradimų pradžia. Jei tik leidžiame sau pakeisti baimę į smalsumą, atsiveria kelias į gilų savęs pažinimą. Žvelgdami į Taro kortas ne kaip į grėsmę ar pranašystę, o kaip į sąžiningą ir atvirą veidrodį, atrandame dvasinį sąjungininką savo kelionėje. Dažnai tai, ką kortos parodo ir ko iš pradžių bijome, būtent ir yra tai, ko mums šiuo metu labiausiai reikia.

„Magija yra sąmonės keitimo menas valios jėga.“ – Dion Fortune

(en: „Magic is the art of changing consciousness at will.“)

Dion Fortune teigė, kad pasaulis aplink mus tėra mūsų vidinės sąmonės atspindys. Kitaip tariant, tai, ką laikome tikrove, yra mūsų pačių minčių, įsitikinimų ir emocijų projekcija. Todėl tikroji magija nevyksta pačiose kortose, o mūsų gebėjime per jas pažvelgti į save. Priimti jas kaip priemonę keisti požiūrį, išplėsti sąmonę ir per valią formuoti vidinę tikrovę. Keičiant vidinį pasaulį, keičiasi ir tai, ką vadiname realybe. Taro šiame kontekste tampa įrankiu ne spėjimui, bet vidiniam virsmui.

5 dažnos baimės traukiant Taro kortas

Pažvelkime į dažniausias baimes, kylančias traukiant Taro kortas, ir kaip jas suprasti bei įveikti.

Baimė pamatyti “blogą“ kortą

Kortos kaip Mirtis, Bokštas, Dešimt Kardų ar Velnias dažnai kelia įtampą, tačiau Taro nekalba apie nelaimes pažodžiui. Šios kortos atskleidžia vidinius lūžius, transformacijas, praradimus, kurie, nors ir skausmingi, išlaisvina. Tai ženklas, kad kažkas griūva ne tam, kad baustų, o kad užleistų vietą naujam. Taro nekuria baimės, bet kviečia sąmoningai pereiti per pokyčių slenkstį. Priimkite šias kortas kaip kvietimą augti, išsilaisvinti nuo senų ribojimų ir atverti kelią naujoms galimybėms.

Baimė, kad kortos pasakys „ne“

Baimė, kad kortos pasakys „ne“, dažnai kyla iš vidinio neaiškumo ir nežinojimo, kokia kryptis būtų tinkama. Kai kortos nerodo patvirtinimo, jos kviečia sustoti ir giliau įsiklausyti į save. Tai ne atstūmimas, o kvietimas reflektuoti, kas dar neatskleista. Priimdami „ne“ kaip galimybę sustoti ir išgirsti vidinį balsą, galite įveikti baimę ir žengti drąsiau bei sąmoningiau savo kelionėje.

Baimė pamatyti tai, ką jau žinome

Baimė pamatyti tai, ką jau žinome, dažnai kyla ne iš netikėtumo, o iš vidinio pasipriešinimo pripažinti tai, ką intuicija jau seniai nujautė. Taro kortos nesukuria naujų tiesų, bet tik išryškina tai, kas ilgą laiką buvo užslėpta. Nors šis suvokimas gali būti nemalonus, jis nėra bausmė, o kvietimas veikti sąmoningai, išdrįsti priimti tikrovę ir judėti pirmyn be baimės.

Baimė priklausyti nuo kortų

Baimė priklausyti kortoms kyla, kai jos tampa vieninteliu atsakymų šaltiniu, o ne įrankiu savęs pažinimui. Kortos nėra galutinis autoritetas, o veidrodis, atspindintis vidinį pasaulį. Priklausomybė formuojasi tada, kai pasitikėjimas vidiniu kompasu yra iškeičiamas į išorinį ženklą. Sveika praktika visada grąžina dėmesį į save, į tą tylų, pasitikintį žinojimą, kuris slypi už kortų simbolių.

Baimė, kad kortos „užkeiks“ arba atneš blogą likimą

Taro kortos nėra magiškas nuosprendis ar energetinė grėsmė. Simboliai neturi savarankiškos valios, bet jų prasmė kyla iš mūsų pačių intencijų. Kortos nerodo bausmės, o atspindi mūsų vidinę būseną. Net ir bauginanti korta dažnai žymi svarbų, būtina transformacijos etapą, vedantį link šviesesnės ateities, jei tik turėsime drąsos jį priimti.

Taro ir likimas

Taro kortos nedirba su fiksuota ateitimi, bet atspindi dabartinės sąmonės būseną ir kviečia gilintis į vidinį pasaulį. Kiekviena korta, net ir ta, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo bauginanti, veda ne į baimę, o į išlaisvinimą, į galimybę pažinti save giliau ir keistis.

Šią idėją gilina ir Carl Gustav Jung analitinės psichologijos principai, kur simboliai laikomi tiltu tarp pasąmonės ir sąmonės. Kai Taro kortų archetipiniai vaizdai sužadina pasąmonėje slypinčius turinius ir jie iškyla į sąmonę, tai atveria galimybę juos pažinti ir suvokti. Tai reiškia, kad pasąmoninės baimės, vidiniai konfliktai ar užslėpti jausmai nebėra nežinoma jėga, kuri valdo mūsų gyvenimą tarsi likimas, bet tampa sąmoningo darbo su savimi dalimi. Tokiu būdu Taro kortos tampa ne spėjimo įrankiu, o vidinės transformacijos priemone, leidžiančia pakeisti savo požiūrį ir formuoti gyvenimą aktyviai ir atsakingai, o ne pasyviai kliautis likimu.

„Kol nesąmoninga netaps sąmoninga, tai valdys tavo gyvenimą ir tu tai vadinsi likimu.“ – Carl Gustav Jung

(en: “Until you make the unconscious conscious, it will direct your life and you will call it fate.”)

Taigi, kiekviena korta, net jei ji sukelia nerimą, yra ne grėsmės ženklas, o durys į sąmoningumą. Šis sąmoningumas veda į vidinę laisvę, į išlaisvinimą, kuris įvyksta ne dėl pačių kortų galios, o dėl mūsų požiūrio ir suvokimo transformacijos. Keičiasi ne tik mūsų mintys, bet ir visa vidinė geometrija, formuojanti mūsų gyvenimą.

Priminti sau verta

Tiesos nereikia bijoti
Tiesa nėra grėsmė, bet vidinis šviesos šaltinis. Ji gyvena mumyse ne tam, kad sužeistų, bet kad išlaisvintų. Jos pasirodymas gali būti skausmingas tik tiek, kiek esame atitolę nuo savęs. Bet kai žvelgiame į ją atvira širdimi, ji veda mus ne į griūtį, o į grynumą, kur siela ima kvėpuoti giliau.

Taro kortos nerodo galutinio likimo
Taro kortos neįrašo pranašysčių akmenyje, bet atveria kryptis, nurodo energijos tekėjimą ir vidinį kraštovaizdį, kuris šaukiasi dėmesio. Kaip simboliais nusėtas žemėlapis, vedantis ne per jėgą, bet leidžiantis suprasti, kur esame ir kur galime eiti.

Laisva valia
Laisva valia yra švenčiausias žmogaus kūrybos įrankis. Nė viena korta neturi galios be mūsų sąmoningo atsako. Mes patys esame centrinė korta – ne pasyvus veikėjas, bet sąmoningas kūrėjas. Archetipai tik šnabžda, o pasirinkimas visada priklauso mums.

Praktiniai patarimai: kaip traukti kortas, kai jaučiama baimė

Kartais net pati mintis apie kortų traukimą kelia įtampą. Ir tai yra žmogiška. Ne kiekviena tiesa jauki, bet kiekviena gali būti išlaisvinanti, jei susitinkame su ja nuoširdžiai ir be skubos. Štai keli būdai, padedantys prisiliesti prie Taro tada, kai viduje juntamas atsargumas ar baimė.

1. Pradžia nuo kvėpavimo
Prieš paliečiant kortas, verta grįžti į kvėpavimą. Užmerkus akis, įkvepiant lėtai per širdies centrą ir iškvepiant kartu su lūkesčiu, galima paklausti tyliai:
„Ar šioje akimirkoje galiu priimti bet kokią žinią, ne kaip grėsmę, o kaip augimo kvietimą?“
Ramybė tampa kvietimu kortoms prabilti švelniai.

2. Intencija vietoje spaudžiančio klausimo
Užuot siekiant kontrolės ar tiesaus atsakymo, galima kreiptis į kortas su intencija, atveriančia žinojimo srautą.
Ne „Kas nutiks?“, bet „Ką kviečia pamatyti ši situacija?“
Toks klausimas leidžia atsiverti išminčiai, o ne vien rezultatui.

3. Paprasta dėlionė ir jos gilus atspindys
Kartais viena korta yra iškalbingesnė nei sudėtingos sklaidos.
Pavyzdžiui: „Ką verta žinoti šiandien, kad veikimas būtų grįstas širdimi?“
Galima išbandyti ir „Šviesos ir šešėlio“ išdėstymą:
1 korta: tai, kas pasirengę būti priimta (šviesa)
2 korta: tai, kas dar slepiama ar atmetama (šešėlis)
Ši paprasta struktūra gali tapti itin galingu savirefleksijos įrankiu. Ji padeda ne tik pamatyti, bet ir įvardyti tai, kas šiuo metu formuoja vidinę būseną. Išryškėja ne tik tai, kas sąmoninga, bet ir tai, kas tyliai veikia iš šešėlio. O kai šešėlis įvardijamas, jis praranda galią valdyti nejučiomis. Tokia dėlionė kviečia pasitikėti savo vidine išmintimi, ir leidžia žengti žingsnį pirmyn su daugiau šviesos ir vidinės ramybės.

4. Santykis su kortomis kaip su sąjungininkėmis
Kortos nėra nusiteikusios prieš mus, jos ne sprendžia, o lydi, atliepia ir kviečia klausytis giliau nei kasdienis protas leidžia išgirsti. Net jei atsiveria Bokštas, galima klausti ne „kodėl?“, bet:
„Kur ši griūtis atveria kelią virsmui?“
„Ką nori išlaisvinti ši korta, kad galėtų įvykti esminis pokytis?“

5. Skaitymo uždarymas per šviesos kortą
Skaitymo pabaigoje verta pakviesti šviesą. Viena paskutinė korta gali tapti tarsi šviesos prisilietimu, padedančiu apibendrinti žinią ir palikti skaitymą su aiškumu bei ramybe.
Klausimas gali būti paprastas, bet gilus:
„Ką galiu parsinešti kaip vidinę šviesą?“
Tai padeda ne tik apmąstyti patirtį, bet ir įtvirtinti būseną, į kurią kviečia būti.

♢ Galiausiai, atsiminkite: Taro kortos nėra atsakymai. Jos yra tiltas į mūsų pačių atsakymų pasaulį. Kai bijome, tai dažnai ženklas, kad artėjame prie kažko svarbaus.

Prenumeruokite

Jei norite ne tik išmokti skaityti Taro kortas, bet ir išsilaisvinti iš baimės jas traukti, kviečiu prisijungti prie Tarožkos naujienlaiškio. Čia kartu tyrinėjame kortas ne kaip grėsmę, bet kaip šviesos vartus. Į Taro žiūrime per archetipus, senovines dvasines sistemas ir analitinę psichologiją, kur kiekvienas traukimas tampa ne spėjimu, o sąmoningumo praktika. Taro nebaugina, kai tampame pasiruošę išgirsti.