Kai į rankas paimame Taro kortas iškyla esminis klausimas: „Kas kalba per kortas?“. Ar tai mūsų intuicija? Dvasinis pasaulis? O gal pasąmonėje tūnantis šešėlis, ieškantis balso?
Taro kortos atveria ne vienas duris, o visą slenkstį tarp pasaulių: tarp vidinio ir išorinio, tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp dangiško plano ir žemiškos patirties. Kad suprastume, kas iš tikrųjų prabyla per kortas, turime susitikti su kiekvienu galimu balsu atskirai.
Intuicija ༚ tylus, bet gilus žinojimas
Dauguma naudojant kortas, pirmiausia jaučia intuiciją. Tai vidinis žinojimas, kuris ateina ne iš logikos, o iš kažkur giliau. Intuicija dažnai tyliai kužda, ką reiškia konkretus simbolis ar kaip interpretuoti kortų derinį. Ji remiasi patirtimi, emocijomis ir gebėjimu skaityti energiją. Šis pojūtis nėra antgamtinis, bet labai žmogiškas ir tikras. Dažnai būtent intuicija pirmoji atsiliepia, kai užduodame klausimą.
Kai traukiate kortą ir iškart jaučiate, ką ji reiškia, tai būtent intuicijos balsas. Jis nėra mistinis, bet labai realus, pasireiškiantis per emocijas, vaizdinius ar fizinius pojūčius. Kortos tampa priemone, kuri šią vidinę jėgą suaktyvina ir padeda išreikšti.
„Simboliai yra vienintelė kalba, kuria pasąmonė gali bendrauti su sąmone.“
– Dion Fortune, „The Mystical Qabalah“
(en: “Symbols are the only language by means of which the unconscious can communicate with the conscious.”)
♢ Be to, neurologai įrodė, kad intuicija ypač stipri, kai dirbame su vizualiais simboliais. Vaizdiniai stimuliuoja mūsų vaizduotę, intuiciją ir kūrybą, todėl kortų simboliai tampa tarsi tiltai į mūsų vidinį žinojimą.
Dvasia ༚ aukštesnė jėga, kalbanti per simbolius
Kiti tiki, kad kortos yra tarpininkas tarp mūsų ir dvasinio pasaulio. Tai gali būti dvasios vadovai, angelai, artimųjų sielos arba Visatos sąmonė. Tokiu atveju kortos tampa įrankiu, per kurį galime priimti žinutes iš aukštesnio dažnio. Ypač tiems, kurie praktikuoja dvasinį ryšį ar mediumizmą, kortos veikia kaip tiltas tarp skirtingų pasaulių.
Jei kortose matote tai, ko patys nesuvokiate, bet jaučiatės vedami, gali būti, kad kalba dvasia. Daugelis kortas suvokia kaip dvasinį įrankį, kaip ryšio kanalą su Dievu, Visata, angelais ar vadinamaisiais dvasiniais vedliais. Kai kurie tai vadina „aukštesniuoju Aš“, kiti – šaltiniu ar kosminiu sąmoningumu.
„Asmuo, įkalintas ir neturintis jokios kitos knygos, tik Taro, jei mokėtų ja naudotis, per kelerius metus galėtų įgyti gilią universalių dėsnių ir savęs pažinimo išmintį.“ – Eliphas Lévi, „Transcendental Magic“
(en: “An imprisoned person, with no other book than the Tarot, if he knew how to use it, could in a few years acquire universal knowledge.”)
Klasikinių Taro sistemų (tokių kaip Rider-Waite, Marseille ar Thoth) kortų simboliai sudaro nuoseklią ir tikslingai konstruotą simbolinę kalbą, skirtą perteikti gilius psichinius, dvasinius bei archetipinius procesus. Tai nėra atsitiktiniai vaizdiniai, bet sąmoningai parinkti ženklai, kurių šaknys siekia senąsias žinojimo tradicijas, kaip kabalą, astrologiją, numerologiją, hermetinę filosofiją ir alchemiją.
Taro, vadinamoji okultinė tradicija, išryškėjusi Renesanso ir vėliau XIX a. ezoteriniuose ratuose, buvo sąmoningai formuojama kaip simbolinė sistema, kurioje kiekviena korta atspindi dvasinio kelio stotį, archetipinę energiją ir psichologinę būseną.
Dirbant su kortomis sąmoningai, ne kaip spėjimo įrankiu, o kaip dvasiniu veidrodžiu, simboliai ima veikti kaip raktai, atveriantys duris į gilesnę tikrovę: į sielos struktūrą, į kolektyvinės pasąmonės erdves, į transcendentinę prasmę. Kuo labiau žmogus išmoksta skaityti simbolių kalbą, tuo giliau jis ima matyti ne kortą, o save per ją.
Rezonansas ༚ kai kortos kalba kito vardu
Ezoteriniu požiūriu, kiekvienas gyvas organizmas turi unikalų energetinį lauką. Kai dirbame su kortomis, ypač skaitydami kitam žmogui, mes sąmoningai arba nesąmoningai prisijungiame prie šio lauko. Tai nėra invazija, bet susiderinimas, tarsi prisiderinimas prie kito žmogaus vibracijos, kad galėtume atspindėti tai, kas jo viduje dar nėra aiškiai matoma.
Šis procesas gali būti apibūdintas kaip rezonansas. Kortos tampa tarpininku, o skaitytojas – laidininku tarp nematomo ir matomo. Tokiu būdu per simbolius iškeliama tai, kas glūdi pasąmonėje, kaip emocijos, blokai, neįsisąmoninti norai ar žinutės iš sielos.
Kai dirbame su kortomis, mes ne tik kalbame su kitu, bet kalbame su šaltiniu jame. Ir per tai, pažįstame jį giliau nei jis pats tuo momentu gali suvokti. Mes kalbame su jo šešėliu. Su jo vedliu. Su jo siela.
Psichologiniu lygmeniu tai gali būti siejama su projektavimu ir empatiniu jautrumu. Mūsų protas turi nuostabią savybę “paimti“ kitų žmonių emocinę būseną ir išreikšti ją per simbolinę kalbą. Kai dirbame su kortomis, pasąmonė tarsi pasinaudoja simboliais, kad parodytų tai, kas šiuo metu yra svarbiausia.
Šešėlis ༚ pasąmonė, kurios bijome
Per kortas gali prabilti ir mūsų šešėlis. Tai pasąmonės dalis, kurioje glūdi išstumtos emocijos, baimės, traumos ir tai, ko nenorime matyti. Kartais kortos iškelia ne tai, ką norime girdėti, o tai, ką turime išgirsti. Tokiu būdu jos veikia kaip veidrodis, atskleidžiantis tai, ką slopiname giliai savyje. Nors toks atspindys gali būti nemalonus ar net sukelti diskomfortą, jis dažnai būna itin reikalingas asmeniniam augimui.
Kai korta sukelia pyktį, pasipriešinimą ar nerimą, dažnai tai yra šešėlinės mūsų dalies balsas. Jis nesiekia patvirtinimo, bet nori būti išgirstas ir išgydytas. Kortos tokiais atvejais ne tik tampa vedliu, bet ir veidrodžiu, parodančiu vidines kovas, kurias dažnai ignoruojame ar slopiname.
Psichologas Carl Gustav Jung šešėlį apibrėžė kaip pasąmoninę asmenybės pusę, kurią atmetame, neigiam ar bijome pripažinti. Jis įspėjo:
„Kol nesąmoninga netaps sąmoninga, tai valdys tavo gyvenimą ir tu tai vadinsi likimu.“ – Carl Gustav Jung
(en: “Until you make the unconscious conscious, it will direct your life and you will call it fate.”)
♢ Psichoterapeutai dažnai naudoja metaforas, archetipinius vaizdinius ir simbolius, kad pasiektų gilesnius psichikos sluoksnius, o kortos yra vizualus raktas į tą paslėptą mūsų vidinį pasaulį, kuris slypi po paviršiniu, sąmoningu mąstymu.
Mokslas dar nepaaiškina, bet jau artėja
Nors mokslas dar neturi vienareikšmiško atsakymo, daug šiuolaikinių sričių, kaip neuropsichologija ir kvantinė fizika ima liesti tas pačias sferas, apie kurias ezoterika kalba šimtmečius.
♢ Kvantinis laukas sako, kad viskas yra energija ir vibracija. Stebėtojas daro įtaką stebimam reiškiniui. Tai iš esmės atliepia Taro praktikoje pasitaikantį reiškinį: kai klausimas suformuluotas, kortos tarsi “žino“, ką parodyti.
♢ Neurologija rodo, kad mūsų protas nuolat apdoroja informaciją, kurios sąmoningai nesuvokiame. Tai yra vadinamasis nesąmoningas suvokimas ar pasąmoninis apdorojimas. Kai intuityviai traukiame kortą, galbūt iš tiesų “paimame“ informaciją iš šio nematomo, bet visada veikiančio informacinio sluoksnio, kurio nepastebime protu, bet jaučiam kūnu ar širdimi.
Visi esame pajėgūs
Tai, ką vieni vadina “dovana“, ezoterikoje dažnai laikoma prisiminimu. Mes visi turime gebėjimą jausti, matyti, žinoti, bet tiesiog gyvenimas dažnai išmoko mus to nebepasitikėti. Taro kortos padeda prisiminti, kaip klausytis. Kaip prisiliesti prie nematomo. Kaip tapti kanalu.
Mūsų intuicija, mūsų suvokimas apie energiją yra ne papildomi įgūdžiai ar ezoteriniai sugebėjimai, o pati žmogaus prigimtis. Tai sielos jautrumas gyvybei, gebėjimas pajusti tai, kas dar neturi formos, bet jau alsuoja vibracijoje, būsenoje, tyloje tarp žodžių. Mes esame jautrios sąmonės struktūros, nuolat rezonansuojančios su aplinka: su žmonėmis, erdvėmis, mintimis, net su tuo, kas dar neįvykę. Ir šis jautrumas yra dvasinis intelektas, ne mažiau realus nei logika.
Taro kortos šią jautriąją mūsų dalį ne sukuria, bet pažadina. Jos atveria simbolių lauką, kuriame intuicija gali prabilti aiškiau. Ne kaip spėjimas, bet kaip giluminis žinojimas, atpažįstantis prasmę ten, kur protas dar tyli.
Apibendrintai
Mano nuomone, kortos nekalba vienu balsu, bet jos atveria vidinę erdvę, kurioje susitinka intuicija, dvasinis vedimas ir ilgai tylėjęs šešėlis. Tai ne vienos tiesos perdavimas, o viso sąmonės lauko suaktyvinimas, kur susilieja tai, kas matoma, tai, kas slepiasi, ir tai, kas viršija mūsų suvokimą. Kortos tampa ne atsakymu, o kvietimu į vidinį dialogą: tarp šviesos ir šešėlio, tarp žmogaus ir dvasios, tarp žinojimo ir atsiminimo.
Ezoteriniu žvilgsniu kortos nėra prognozė, bet durys tarp matomo ir nematomo. Kiekvienas simbolis yra lyg slenkstis. Kiekvienas klausimas tampa lyg vartais. Kiekvienas skaitymas pavirsta ne tiek bandymu žinoti, kiek gebėjimu išgirsti: kaip mūsų siela, mūsų žaizdos ir mūsų vedliai kalba vienu metu.
Tiesa ta, kad per kortas retai kalba tik viena jėga. Dažniausiai tai yra gyvas dialogas, o kartais ir net vidinė drama, kai intuicija veda pirmyn, dvasia suteikia prasmę, o šešėlis meta iššūkį ir kviečia į transformaciją.
Ir net jei vieną dieną atrasime mokslinį šio reiškinio paaiškinimą, kortų esmė liks nepakitusi: jos prabyla tik tuomet, kai klausomės ne protu, o visa savo būtimi.
Jei ieškote gilesnių įžvalgų
Jei norite giliau pažinti Taro kortų išmintį, kviečiu prisijungti prie Tarožkos naujienlaiškio. Mes kartu nagrinėjame Taro kortas per archetipinę prizmę, įtraukdami ezoterikos žinias, numerologiją, astrologiją ir giliosios psichologijos įžvalgas.
